„Bažnyčios žinios“. 2007 birželio 30, Nr. 12. <<< atgal į numerio turinį

Įspėjimas Mortai

16 eilinis sekmadienis (C)
Pr 18, 1–10; Kol 1, 24–28; Lk 10, 38–42

Dvi moterys, dvi seserys – o koks skirtingas jų būdas! Nors galima numanyti, kad ten pat gyveno ir brolis Lozorius, tačiau akivaizdžiai tuose namuose šeimininkauja Morta. Ji apdairi, energinga, praktiška, imasi visų Jėzaus viešnagės rūpesčių. Jos sesuo Marija, tikėtina, jaunesnioji, tyliai sėdi prie Jėzaus kojų ir įdėmiai klausosi jo žodžių. Visiškai atsidavusi Jėzaus žodžiui ji klausosi aktyviai, o širdis vedina troškimo.

Bažnyčia nuo senų laikų šių dviejų moterų laikysenoje įžvelgė būdingus krikščionių laikysenos Jėzaus akivaizdoje pavyzdžius. Abi jos veikia iš meilės Jėzui. Jono Evangelijoje liudijama, kad ir Jėzus savo ruožtu mylėjo Mortą, jos seserį ir Lozorių. Šiuos keturis žmones siejo gili draugystė. Keliaudamas Jėzus dažnai mėgdavo sustoti jų namuose atsikvėpti. Čia jis jautėsi esąs suprastas ir laukiamas. Žmogiškajai Jėzaus širdžiai buvo gera turėti tokius svetingus namus, tarsi tėviškę. Jėzus priėmė šiuos tris skirtingus žmones tokius, kokie jie buvo, netempdamas ant savo kurpalio.

Jėzus skelbė ne bendrą teoriją, giliaprasmių tiesų arba sunkių reikalavimų rinkinį, bet naujovišką gyvenseną, kurios neįmanoma aprašyti įsakymais ar draudimais. Būtent šią gyvenseną mes, krikščionys, esame beveik praradę. Mes nesiklausome Jėzaus žodžių su išganymo troškuliu. O toks klausymasis daro mus Jėzaus mokiniais.

Jei skaitydami Evangeliją išgyvename vidinę prieštarą, tai gali būti ženklas, jog Viešpats per tai atskleidžia savo žinią. Mes irgi Mortos pavyzdžiu esame linkę blaškytis ir skubėti. Mortos priekaištas savotiškai teisėtas. Jėzus taip pat iš dalies kaltas dėl pasyvios Marijos laikysenos, jos atsipalaidavimo nuo darbo. Jėzus nieko nesako ir neduoda pastabos Marijai, nors mato, kaip Morta viena vargsta. Jis nesiunčia Marijos į virtuvę. Nors Jėzus yra svečias, tačiau būdamas namų draugas ir turėdamas didžiulį autoritetą jis galėtų padaryti tvarką. O gal Morta net pavydžiai nuogąstauja, kad Marija gali nutylėti specialiai Mortai skirtą gestą ar žodį. Todėl Morta kreipiasi tiesiai į Jėzų. Tačiau į jos priekaištą atsakoma kitu priekaištu. Dukart pakartotas kreipinys: „Morta, Morta“, leidžia mums įsivaizduoti tarsi pamokyti iškeltą Jėzaus smilių. Jėzaus pamokymas geranoriškas, tačiau vienaprasmis ir aiškus.

Rūpinimąsi dėl daugelio dalykų Jėzus priešpriešina tam vieninteliam būtinam dalykui. Morta juk rūpinasi ne vien tuo, kaip geriau aptarnauti Jėzų: ji nerimauja ir pavyduliauja, kad seseriai lengviau ir geriau; Morta taip pat norėtų būti arti Jėzaus. Atrodo, tarsi Jėzus būtų suteikęs pirmenybę Marijai ir jam patinka, kad ji sėdi prie jo kojų ir klausosi jo žodžių. Visa tai kelia Mortos širdyje sumaištį. Jeigu jai netrukdytų pavydas, akies krašteliu žvilgčiojant į palaimingą sesers būseną, Morta taip pat virtuvėje galėtų išlaikyti širdies ramybę, susikaupti ir daryti visa, kas reikia.

Iš tikrųjų tas vienintelis būtinas dalykas yra rūpintis dėl išganymo. Mes, krikščionys, tai nepakankamai suvokiame ir vertiname: ar tikrai įvertiname Dievo žodžio išganingąją galią? Išganymas mums ateina būtent per Jėzaus žodį. Jei su tikėjimu klausomės žodžio ir esame pasirengę jį įgyvendinti, jis apima visą mūsų esybę. Dievo akivaizdoje tampame pilnatviški ir darome tai, kas tinkama.

Jėzus sakydamas, kad Marija pasirinko geresnę dalį, turi omenyje, jog Marija pasirinko teisingą gyvenseną. Tai nėra neveiklus atsiribojimas, o veikiau uolus ir paklusnus Dievo žodžio klausymas. Tokios laikysenos turime laikytis visuomet, net aktyviausiai užsiimdami išorine veikla. Kita vertus, Mortos gyvensena nėra gera, nes ją skaldo ir plėšo daugelis minčių bei aistrų, todėl ji neįstengia klausytis Dievo žodžio.

Jėzus užtaria Mariją, nes jos laikysena atskleidžia Jėzaus išganymo kelią. Dievas neatima iš Marijos jos gyvensenos, priešingai – jis apdovanoja ją amžinu džiaugsmu bei išganymu: palaiminti klausantys Dievo žodžio ir jį vykdantys.

Nuostabu, kaip Jėzus iš įprastinių gyvenimo situacijų moka atskleisti jose glūdinčią gelmę ir tolimą perspektyvą. Iš dviejų moterų elgsenos atskleidžia krikščioniškos gyvensenos ir išganymo kelio įžvalgą. Kritikuotina ne tai, kad Morta iš meilės Jėzui nori kuo geriausiai šeimininkauti ir aptarnauti, bet kad ji savo darbą taip sureikšmina. Drauge ji nesuvokia giliausios tos valandos prasmės. Jėzaus žodis yra svarbesnis maistas už visus Mortos paruoštus patiekalus. Žodis yra vienintelis Jėzaus mokinių valgis.

parengė K.L.

© „Bažnyčios žinios“