Kristaus Karaliaus šventę Kristaus Karaliaus seserų kongregacija sutiko su dvigubu džiaugsmu. Spalio mėnesį Romos vienuolijų reikalų kongregacija įgaliojo Vilniaus arkivyskupą metropolitą A. J. Bačkį pasirašyti dekretą, įteisinantį Kristaus Karaliaus seserų diecezinę kongregaciją. „Šito laukiau 20 metų, – „Bažnyčios žinioms” sakė kongregacijos vyresnioji s. Aldona Dalgėdaitė, – Sunku buvo atsekti mūsų istoriją, nes visi dokumentai buvo naikinami. Daugelis priekaištavo, esą Kristaus Karaliaus seserų kongregacija įkurta neteisėtai. Dabar visi juridiniai dalykai sutvarkyti, o dvasinis gyvenimas nuolat tobulinamas”. Kristaus Karaliaus seserų diecezinės kongregacijos istorija prasidėjo 1957 metais. Vysk. Teofiliaus Matulionio patvirtintoje konstitucijoje numatyta burti merginas, kurios įgytų aukštąjį išsilavinimą, siektų teologinio išprusimo ir savo gyvenimu bei darbu liudytų Kristų. Pasak dabartinės kongregacijos vyresniosios s. A. Dalgėdaitės, kongregacijos veiklos pobūdis keitėsi priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Kadangi kongregacija neturėjo savo namų, ieškota tokių darbo vietų, kur galima būtų ir gyventi. 1994 m. pirmoji bendruomenė įsikūrė Vilniaus vyskupų namų patalpose, antroji – atkurtoje Vilniaus kunigų seminarijoje, trečioji – Trinapolio rekolekcijų namuose, kur šiuo metu yra kongregacijos naujokynas. Prie „Versmės” integruotojo mokymo mokyklos kuriasi ketvirtoji seserų bendruomenė. „Mes siekiame kuo arčiau prieiti prie kryžiaus, atiduoti save Kristui. Kongregacijos charizmą nusako pasirinktas šūkis ‘Teateinie Dievo karalystė’. Iš čia gimė ir mūsų dvasingumas. Dabar rengiamės naujai kapitulai, kuri įvyks 2000 m.: tobulinama seserų ugdymo programa, keliamas kongregacijos dvasingumas, kuriama bendruomenės liturgija. Dirbame Vilniaus arkivyskupijos kurijoje, tvarkome archyvą, ekonominius reikalus, priimame svečius, tvarkome vyskupų namus. Viena iš seserų lanko ligonius Onkologijos centre, kasmet gatvės vaikams rengiame Kalėdas, esu kviečiama vesti rekolekcijų jaunimui, mokytojams, šeimoms”, – apie seserų veiklą pasakojo s. A. Dalgėdaitė.

-jk-