Gilbert K. Chesterton. Ortodoksija. – Vilnius: Aidai, 1998. – 184 p.

"Aš trokštu išaiškinti savo tikėjimą, nes jis ypač gerai atitinka dvilypį dvasinį poreikį pažįstamus dalykus jungti su nepažįstamais, kurį krikščionybė teisingai pavadino romantika", – rašo G. J. Chesterton. "Užmerkęs akis regiu, kaip dangiškasis vežimas griausmingai skrieja per šimtmečius, po jo ratais šliaužioja parkritusios erezijos, o nežabota tiesa svyruoja, bet negriūva."
 

Antanas Maceina. Daiktas ir žodis: Lietuvių kalbos filosofija. – Vilnius: Aidai, 1998. – 130 p.

Šioje knygelėje svarstomi ne tik bendri kalbos filosofijos klausimai, bet ir gimtosios kalbos liturgijoje problematika, kurią galima įvardyti religinės kalbos filosofija in nuce.
 

Kazimieras Ambrasas. Simonas iš Valtūnų. – Žemaitkiemis – Sū miestas – Monrealis, 1997. – 296 p., iliustr.

Ši knyga – apie iš Žemaitkiemio parapijos, Valtūnų kaimo kilusį prelatą Simoną Morkūną, savo sielovados, labdaros ir veiklios artimo meilės pėdsakus palikusį ne tik Žemaitkiemyje, Kaune, bet ir Amerikos žemyne.
 

Martin J?ggle, Lene Mayer - Skumanz. Pokalbiai su vaikais apie tikėjimą. – Marijampolė: Ardor. 1998, – 123 p.

Kaip 4-7 metų vaikams paaiškinti jų religinį gyvenimą, kad pagrindinės krikščioniškosios vertybės ir elgsena taptų savos ir neprimestos? Tai padaryti bando ši knygelė. Joje pateikti dialogai kviečia žaisti ir kalbėtis. Gyvenimo įvairovei ir žaidybinei fantazijai čia nėra ribų.
 

Jonas Kučinskas - Kučingis. Šventiniai ir proginiai pamokslai. – Vilnius: Logos l-kla, 1998. – 288 p.

Knygoje pateikiami prelato J. Kučinsko - Kučingio Kalifornijos lietuvių bendruomenės šv. Kazimiero bažnyčioje Čikagoje, Lietuvoje pasakyti šventiniai ir proginiai pamokslai, kuriais jis puoselėjo meilę Tėvynei ir skatino išlikti lietuviais ir katalikais.
 

Vaikščiojantis stebuklas: apie šv. kun. Joną Boską. – Kaunas: Orientas, 1997. – 112 p.: iliustr.

"Šis kuklus pasakojimas apie šv. kun. Joną Boską, minint 2000 krikščionybės jubiliejų, turi tikslą kovojant su jaunimo dvasiniu ir medžiaginiu skurdu priminti jaunimo auklėtojui, kokią nepaprastą reikšmę auklėjime turi paties auklėtojo asmenybė ir Dievo malonė, o auklėtiniams, kokie jie bebūtų, kad jie yra Dievo ir žmonių mylimi".