Jėzus - vienintelis Išganytojas


Baigiame spausdinti Didžiojo 2000 metų Jubiliejaus komiteto Sielovados misijų komisijos parengto Sielovados - katechezės vadovo skyrių, skirtą Gavėnios laikotarpiui. Pradžia “B. ž." 1997, Nr. 3, p. 10.

a) apmąstymai ir savęs ištyrimas

Visi mes vienu ar kitu metu savo gyvenime patiriame fizinį arba dvasinį skausmą. Būna valandėlių, kai jaučiamės pavargę, sutrikę ir prislėgti. Taip gali nutikti susidūrus su smurtu, agresija, liga ir mirtimi. Kaip ir kur ieškoti pagalbos, išeities iš tokių situacijų?

Jėzus, dalydamasis mūsų žmogišku būviu, patyrė skausmą, kad suteiktų mums amžinąjį išganymą. Paklauskime savęs:

b) Dievo Žodžio klausymas

“Kaip Mozė dykumoje iškėlė žaltį, taip turi būti iškeltas ir Žmogaus Sūnus, kad kiekvienas, kuris jį tiki, turėtų amžinąjį gyvenimą".

- Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūn¸, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas. Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus. Teismo nuosprendis yra toksai: atėjo šviesa į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti. Kiekvienas nedorėlis neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai aikštėn neišeitų. O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve” (Jn 3, 14 - 21).

Gyvenimas, pagrįstas daiktais ar medžiaginių gėrybi¸ turėjimu, kad ir koks turtingas bei sotus atrodyt¸, niekada nepatenkina žmogaus. Gyvenimas, nerandantis galutinės prasmės Dievuje, yra tuščiai išeikvotas. Jėzus yra tikroji prasmė.

Šią temą galime toliau nagrinėti, skaitydami kai kurias ištraukas iš Katalikų Bažnyčios Katekizmo, kurias apibendriname taip:

(Katalikų Bažnyčios Katekizmas, nr. 68; 300; 631; 668; 604 - 611; 627 - 628; 651 - 655)

 
c) dalijimasis

“Mūsų širdis tol nenurimsta, kol neranda poilsio tėvynėje”, - sušunka šv. Augustinas po ilgų, įvairiausių patirčių kupinų metų.

d) malda

22 psalmė: Teisiojo kančios ir viltis

Ai, mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane palikai?
Kodėl esi toks tolimas - toli nuo mano maldos,
nuo mano dejonės šauksmo.
Mano Dieve, šaukiuosi dieną, bet tu neatsakai,
ir naktį, bet ramybės nerandu.
Jūs, pagarbiai Viešpaties bijantieji,
jį šlovinkite!
Jūs, visi Jokūbo palikuonys,
garbę jam duokite!
Jūs, visi Izraelio vaikai,
prieš jį drebėkite!
Juk jis nepaniekino,
jis neatmetė vargšo maldavimo,
jis nenusuko nuo jo savo veido,-
išgirdo, kai varguolis šaukėsi.

e) pasiryžimas