„Bažnyčiosžinios“. 2003 rugsėjo 19, Nr. 17. <<< atgalį numerio turinį

Apaštališkojo nuncijaus arkiv. P. S. Zurbriggeno pasveikinimas šv. Mišių pabaigoje Šiluvoje
2003 09 14
Garbė Jėzui Kristui!

Eminencija Kardinole,
Pone Ministre Pirmininke,
Garbingieji Ekscelencijos,
Brangūs kunigai, vienuoliai ir vienuolės,
Brangūs broliai ir seserys Kristuje,

Nacionalinėje Šiluvos šventovėje, toje vietoje, kuri palaiminta Mergelės Marijos pasirodymu, šiomis iškilmingomis šventosiomis Mišiomis dėkojome Viešpačiui už prieš dešimt metų įvykusį istorinį Jo Šventenybės Jono Pauliaus II ganytojišką apsilankymą Lietuvoje.

Prieš dešimt metų mus pirmąkart aplankė Kristaus Vikaras! Taip, popiežius yra Kristaus, Bažnyčios visuotinio ganytojo ir galvos, vikaras. Jis yra „regimas, gyvas ir dinamiškas vienybės tarp Bažnyčių ir per tai vienintelės Bažnyčios visuotinumo principas” (plg. Evangelii nuntiandi, 65).

Prieš dešimt metų pirmąkart istorijoje popiežius pabučiavo žemę šios kilnios tautos, kurią prieš šimtmečius karalius Mindaugas popiežiaus Inocento IV paprašė priimti „kaip Šventojo Petro nuosavybę” ir suteikti jai „Apaštalų Sosto apsaugą ir globą” (Sveikinimo kalba Vilniaus oro uoste).

Prieš dešimt metų apaštalo Petro įpėdinis atvyko į Lietuvą stiprinti brolių tikėjimo (Lk 22, 32) ir padrąsinti „toliau kurti naują Lietuvą, štai jau laisvą ir siekiančią kuo geriau išvystyti savo galimybes” (ten pat).

Brangūs broliai ir seserys!

Šventasis Tėvas pats panoro atminti šį laimingą įvykį ir teikėsi atsiųsti kardinolui Bačkiui asmeninį laišką. Šitaip dalyvaudamas mūsų šventime popiežius širdingai prisimena taip pat visos tautos Marijos šventovę Šiluvoje, rašydamas: „Reikšminga yra ir tai, kad Kryžių kalnas yra netoli nuo vietos, kur Šiluvoje ant akmens pasirodė Marija, nurodydama tikintiesiems gyvenimo kelią. Švenčiausioji Mergelė, nukryžiuoto ir prisikėlusio Jėzaus Motina, per amžius stiprindavo savo vaikų tikėjimą, sutvirtindama tikėjimo tikrumą ir palaikydama ryžtą ginti tautinę tapatybę” (Laiškas, 2).

Brangūs broliai ir seserys!

Praėjo jau dešimt metų, tačiau Šventojo Tėvo žodžiai, skirti keliaujančiai Lietuvos Bažnyčiai, neprarado aktualumo ir svarbos. Šventasis Tėvas kviečia mus „irtis į gilumą” (Lk 5, 4) ir ragina „prisiimti įsipareigojimą naujajai evangelizacijai” (Laiškas, 3). Palaikomi tikėjimo ir pasitikėjimo Šventojoje Dvasioje leiskimės į kelią cum Petro et sub Petro. Popiežius yra su mumis, popiežius myli mus, popiežius meldžiasi su mumis ir už mus, popiežius mus laimina ir paveda Švenčiausiajai Mergelei Marijai, mūsų Motinai, į kurią Šiluvoje kreipiamasi malda kaip į Sanitas aegrotorum. Amen!

© „Bažnyčios žinios“