„Bažnyčios žinios“. 2002 lapkričio 28, Nr. 22. <<< atgal į numerio turinį


Tarptautinė konferencija „AIDS. Kova su pasekmėmis ar priežastimis?“

Lapkričio 16 dieną Vilniuje, Seimo rūmuose, Lietuvos Vyskupų Konferencijos ir Vilniaus arkivyskupijos Šeimos centro iniciatyva buvo surengta tarptautinė konferencija „AIDS. Kova su pasekmėmis ar priežastimis?”.

Konferenciją atidaręs ir dalyvius pasveikinęs kardinolas A. J. Bačkis sakė, kad „Bažnyčios žvilgsnis AIDS akivaizdoje pirmiausia krypsta į keturis dalykus: kaip padėti sergantiems; kaip įkvėpti visuomenei geranoriškumo infekuotųjų atžvilgiu; kaip teisingai informuoti apie grėsmę; kaip nuo jos apsaugoti žmones, ypač jaunąją kartą”. Pasak kardinolo, tik asmenybės moralinio atsparumo stiprinimu pagrįstos jaunimo programos gali duoti gerų vaisių. Be to, labai reikalinga ir valstybės parama, nes viena Bažnyčia negali aprėpti tokio plataus darbų baro.

„Visi jausime didžiulę kaltę dėl gresiančių pražūtingų padarinių, jei moksleiviams, bręstantiems jaunuoliams nebus suteikti aiškūs ir išmintingi kelrodžiai į gyvenimą be AIDS šešėlio. Kokie gi tie kelrodžiai? Būtina jau nuo ankstyvos paauglystės kalbėti apie meilę kaip tarpasmeninius santykius, apie lytiškumą kaip dovaną, kuri prasmingai išsiskleidžia tik santūrumo, atsakomybės ir santuokos kontekste. Būtina stiprinti šeimų pastangas ugdyti vaikus pagal tėvų įsitikinimus, užuot atidavus mokinius į lengvabūdžių lektorių rankas, kurie papasakoja apie prezervatyvą ir jaučiasi atlikę savo misiją”, – sakė kardinolas A. J. Bačkis.

Lietuvos Respublikos prezidento Vlado Adamkaus sveikinimą perskaitė Remigijus Gaška. Prezidentas sveikino Bažnyčios iniciatyvą, tai, kad ji gilinasi į moralines AIDS priežastis. Taip pat buvo perduotas Seimo pirmininko Artūro Paulausko sveikinimo žodis konferencijos dalyviams ir svečiams. Lietuvos Respublikos Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos vardu konferenciją pasveikino parlamentaras Artūras Vazbys, išreikšdamas viltį, kad šios konferencijos diskusijos bei nutarimai pasieks plačiąją visuomenę.

Pirmasis pranešimą tema „Įvairialypis AIDS veidas ir Katalikų Bažnyčios pastoracinis atsakas” skaitė svečias iš Italijos, Popiežiškosios sveikatos apsaugos darbuotojų pastoracijos tarybos pirmininkas arkiv. dr. Javieras Lozano Barraganas. Vaizdine medžiaga gausiai iliustruotame pranešime prelegentas pateikė informaciją apie ŽIV struktūrą, perdavimo būdus, AIDS epidemijos paplitimo mastus, supažindino su ŽIV viruso istorija, jo geneze, genetiniu nepastovumu ir dauginimosi ciklu. Arkiv. Barraganas aptarė Katalikų Bažnyčios indėlį prevencijos srityje: tai – pagalba ligoniams, jų šeimoms medicininiu, socialiniu, dvasiniu ir pastoraciniu aspektu. Prelegentas citavo popiežiaus Jono Pauliaus II, pavadinusio šiuolaikinę visuomenę „tam tikrų moralinių vertybių imunodeficitu”, žodžius, vardijo socialinio pobūdžio veiksnius, skatinančius AIDS plitimą, – neraštingumą, skurdą, nedarbą, šeimyninių saitų silpnėjimą, moterų diskriminaciją, politinį nestabilumą. Arkiv. J. L. Barraganas konferencijos dalyvius taip pat supažindino su principais, kuriais šioje srityje grindžiamas Bažnyčios moralinis mokymas.

Kun. prof. Tony Anatrella, psichoanalitikas bei socialinės psichiatrijos praktikas, popiežiškųjų Šeimos bei Sveikatos apsaugos darbuotojų pastoracijos tarybų konsultantas, daugybės knygų autorius, kalbėjo apie narkomaniją kaip šiandienės vidinių išteklių krizės simptomą. Prelegentas, bandydamas atsakyti į klausimą, ar visada egzistavo narkotikai, apžvelgė narkotizavimosi radimąsi istoriniu aspektu, kalbėjo apie šio reiškinio plitimo priežastis ir poveikį žmogaus organizmui. Pasak prelegento, narkotikai įkalina vis jaunesnius žmones, t. y. vienuolikamečius – dvylikamečius, kurie dažniausiai narkotikų griebiasi siekdami stimuliuotis, nusiraminti ar save kontroliuoti. Narkotizavimasis liudija, kad žmonės nebesugeba pasisemti iš socialinės kultūros, krikščioniško tikėjimo ar tiesiog žmogiškos moralės vertybių tiek, kad galėtų patenkinti savo asmeninį bei socialinį gyvenimą. Todėl narkotikų vartojimą prof. T. Anatrella apibūdino kaip šiandienės visuomenės vidinių išteklių krizę. Pasak prelegento, paradoksalu, bet narkotikų vartojimas, iš pradžių tartum žadantis „išsilaisvinimą”, galiausiai pavergia žmogų ir fiziškai, ir kaip asmenį.

Svečiai iš Italijos sutuoktiniai dr. Maurizio Ravera ir dr. Maria Cristina Locatelli glaustai supažindino su AIDS prevencijos tarptautine strategija, dalijosi savo darbo AIDS prevencijos srityje patirtimi. Dr. M. C. Locatelli pristatė nevyriausybinės organizacijos Ugandoje Meeting Point veiklą.

Kun. dr. Andrius Narbekovas, svarstęs, ar AIDS yra Dievo bausmė, savo pranešimą grindė Pirmojo Jono laiško mintimi: „Tobula meilė stumia baimę šalin. Baimė yra bausmė, ir kas bijo, tas dar netobulai myli” (4, 18). „Didelė baimė trukdo rūpintis ligoniais, parodyti jiems meilę. Taigi žmonės bijo AIDS, nes tai užkrečiama ir mirtina liga, bet jei krikščionys smerkia AIDS sergančius, tai jų baimė išstumia rūpinimąsi jais”, – sakė kunigas. Pasak prelegento, žmonijos istorija rodo, kad nuo pat primityviausių kultūrų iki šiandien žmonės įpratę sieti kančią su Dievo siųsta liga dėl žmogaus nuopuolio per nuodėmę. Ir nors nėra paprastų atsakymų, kodėl egzistuoja ligos ir kančia, Evangelija pateikia aiškų Dievo kvietimą tarnauti artimui. „Viešpats kenčia su visais kenčiančiais, įskaitant tuos, kurie kenčia dėl AIDS. <…> Dievas neatsiuntė AIDS, turėdamas kokį nors tikslą, jis tiesiog ‘rizikavo’ sukurdamas laisvą žmogų pasaulyje, kuriame galėjo tarpti mirtį nešantis virusas”, – kalbėjo kun. Andrius Narbekovas.

Dr. G. Lapinskaitė apžvelgė prostitucijos ir lytiškai plintančių ligų sąsajas. Pasak prelegentės, per pastaruosius 10 metų net AIDS grėsmės akivaizdoje lytiškai plintančios ligos netapo ŽIV prevencijos prioritetu.

Leidybos ir informacijos centro „Už gyvybę” direktorė B. Obelenienė supažindino su lytiškumo ugdymo principais ir programomis. Prelegentė aiškino sąvokų „švietimas” ir „ugdymas” skirtumą. Pasak prelegentės, egzistuoja du požiūriai į žmogaus lytiškumą: integruojantis ir atskiriantis. Pirmasis lytiškumą aiškina kaip neatsiejamą nuo asmens. Antrasis lytį ir lytiškumą dažniausiai priskiria funkciniams dalykams. Lytiškumo ugdymas remiasi visuminiu požiūriu, o švietimas – atskiriančiu. Prelegentė priminė, kad pirmieji ir svarbiausieji ugdytojai yra tėvai. Valstybė, deleguodama tėvams šią teisę, prisiima atsakomybę už sąlygų šioms teisėms ir pareigoms įgyvendinti sudarymą. Lietuvos mokyklose paprastai dominuoja lytinis švietimas, o ne brandžios asmenybės ugdymas. Nors valstybė deklaruoja dorinį ugdymą lytinio švietimo programos, deja, nesumažina nei paauglių nėštumų, nei lytiškai plintančių ligų, o tik padidina kontraceptikų poreikį. Prelegentė taip pat akcentavo, kad Bažnyčia turi geras galimybes lytiškumo ugdymą skleisti formaliai (per tikybos pamokas) ir neformaliai (per įvairias organizacijas).

Teol. lic. A. Širinskienė, apžvelgusi ŽIV prevencijos programas, konstatavo, kad Lietuvoje šiais metais užregistruotas ŽIV protrūkis privertė labiau rūpintis prevencinių, ypač narkotikų vartotojams skirtų, programų kūrimu bei įgyvendinimu. Pasak prelegentės, švirkštų keitimo, metadono ar „saugaus” sekso programos siekia padėti išvengti ŽIV infekcijos, tačiau taip susitaikoma su rizikingu ar net įstatymams prieštaraujančiu žmogaus gyvenimo būdu, formuojama narkotikais persunkta kultūra. Tokių programų dėmesio centre atsiduria produktas, techninis jo naudojimas ar visuomenės gerovė, bet ne konkretus žmogus. Todėl nuošalyje paliekama tai, kad „saugus” seksas nėra absoliučiai saugus, o ilgalaikis narkotikų vartojimas neišvengiamai paankstina konkretaus asmens mirtį. Anot prelegentės, dėmesys švirkštų keitimui, prezervatyvų dalijimui ar metadonui, o ne narkotikus vartojančių asmenų gydymui, jų reabilitacijai, lytiškumo ugdymui, tiktai didina tikimybę tapti infekuotu ir formuoja „priešišką gyvybės kultūrai mąstyseną”.

Konferencijos nariai priėmė rezoliuciją, kuria rasite šiame numeryje.

-sm, vm-

© „Bažnyčios žinios“