IX a. anonimas

Velykų pamokslas
 

Velykų pamokslo (IX a.) autorius nežinomas. Manoma, kad pamokslas pasakytas vienoje Bergamo (Šiaurės Italija) bažnyčių. Tekste nesunkiai atsekame NT topiką (1 Kor 5, 7–8; Jn 20, 11–18; Mk 16, 1–7). Drauge autorius neabejotinai rėmėsi šv. Grigaliaus Didžiojo Šventojo Rašto komentarais. Šis Velykų pamokslas buvo išspaudintas „Naujajame židinyje” (1991, kovas, nr. 3).

1. Girdėję esate, broliai, jog šventosios moterys, išvydusios angelus, su kvepalais nuėjo prie kapo, o Marija Magdalietė pirmoji pažino Dievą, nes karščiau už kitus mylėjo Jėzų; juk atgal jau buvo sugrįžę iš namų išlėkę apaštalai.

2. Šitai mums primena, kad Dievo ieškoti reikia su kvepalais, vadinasi, kvepiant gerais darbais ir trykštant dorybėmis. Yra tokių, kurie lyg ir ieško Viešpaties, bet dėl savųjų ydų ir dorybių stygiaus nėra verti Jį išvysti. Juk ko kapo rūsyje ieškojo anos šventosios moterys? Ar ne Viešpaties Jėzaus kūno? O jūs ko gi ieškote Bažnyčioje? Argi ne Jėzaus, ne Išganytojo? Bet ateikite, norėdami Jį surasti, saulei tekant, kai jūsų širdžių nebegaubs ydų tamsybės. Kūno troškimai ir blogi darbai yra tamsybės, o kieno širdyse jos viešpatauja, tas nemato šviesos ir nesupranta Kristaus, nes Kristus yra šviesa. Vykite šalin, broliai, visas kūniškas smagybes ir visus blogus darbus ir rūpinkitės turėti kvepalų, tai yra tyrai melstis, idant galėtume kartu su psalmininku ištarti: Tarytum smilkalai tekyla mūsų maldos link Tavęs.

3. Štai Marija pasiliko prie kapo ir surado tą, kurio ieškojo, nes kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas. Tad, trokšdami išvysti Dievą ir nukeliauti į dangiškąją tėvynę, atsikratykite blogio, bet kartu ir kuo tvirčiau laikykitės gėryje, kurį jau pradėjote.

4. Jei jau švenčiate Velykas (pascha), broliai, turite žinoti, kas yra Velykos. Pascha reiškia perėjimą. O ta šventė šitaip vadinama todėl, kad tuo laiku Izraelio sūnūs išėjo iš Egipto, o Dievo Sūnus, palikęs šį pasaulį, nukeliavo pas Tėvą. O kokia prasmė būtų švęsti Velykas nesekant tuo, kas švenčiama, vadinasi, neišeinant iš Egipto, nepaliekant ydų tamsybės ir nežengiant dorybių šviesos link, nenusigręžiant nuo šio pasaulio meilės ir neišsiilgstant dangiškosios tėvynės? Daug yra krikščionių, besimėgaujančių šia švente ir dalyvaujančių tose iškilmėse, bet dalyvauja jie negerai ir švenčia savo pražūtį, nes nepalieka šio pasaulio ir nekeliauja pas Tėvą. Jie nesiliauja trokšti pasaulio bei kūniškų smagybių ir nepajunta meilės dangiškajai tėvynei. Kokie nelaimingi tie krikščionys, kurie tebėra Egipte, tai yra šėtono valdžioje, ir tebesidžiaugia paskendę savo nedorybėse. Todėl raginu jus, broliai, švęskite Velykas – pereikite. Jūs, nusidėjėliai, kurie švenčiate šią šventę, pereikite nuo ydų prie dorybių. O jūs, teisieji, pereikite nuo dorybių prie dorybių, ir nė vienas teneliks neperėjęs.

5. Žydai, švęsdami Velykas, septynias dienas valgo neraugintą duoną. Panašiai kaip ir jie, visi krikščionys valgantys tikrojo avinėlio, tai yra Kristaus kūną, visą laiką, kurį užima šios septynios dienos, irgi privalo gyventi paprastai ir tyrai. Rūpinkitės, broliai, rūpinkitės, kad nebeliktų jumyse senojo raugo. Tai padaryti ragina ir Apaštalo žodis: Išmeskite senąjį raugą; atsisakykite senojo žmogaus gyvensenos. Tikraisiais krikščionimis būsite tada, kai nusigręšite nuo bet kokio blogio, senuoju raugu vadinamo, ir saugosite, ką pažadėjote krikšto metu, ką suteikia jums patsai Tas, kuris gyvena ir viešpatauja per begalinius amžių amžius. Amen.