Vasario 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje buvo paskirstytos 1998 m. valstybės biudžeto lėšos (5 mln. Lt) tradicinių religinių bendrijų vadovybėms. Šiuos pinigus valstybė skiria okupacijos metais sunaikintiems ar apleistiems maldos namams, religinės paskirties objektams bei institucijoms atkurti, kitoms reikmėms. Anot finansų ministro Algirdo Šemetos, pagrindinis kriterijus skirstant 5 mln. litų buvo proporcijos, nustatytos jau ankstesniais metais remiantis tradicinės religinės bendruomenės dydžiu bei religijos išpažinėjų skaičiumi. Lėšų paskirstymą su tradicinių religinių bendrijų vadovais aptarė vyriausybės patarėjas religijų klausimais Petras Plumpa. Jis, remdamasis apytikriais Statistikos departamento ir religinių bendrijų vadovų duomenimis, informavo, kad tarp tradicinių religinių bendrijų Romos katalikai sudaro apie 91 proc., stačiatikiai – 5 proc., sentikiai – daugiau nei 1 proc., evangelikai liuteronai, graikų apeigų katalikai, evangelikai reformatai, judėjai, karaimai ir musulmonai semitai – 3 proc. Atsižvelgus į tai, 1998 m. iš valstybės biudžeto tradicinėms religinėms bendrijoms skirtos lėšos paskirstytos taip: Lietuvos aukščiausiajai sentikių tarybai – 50 tūkst. Lt; Lietuvos evangelikų liuteronų konsistorijai – 42 tūkst. Lt; Lietuvos evangelikų reformatų kolegijai – 34 tūkst. Lt; Lietuvos graikų apeigų katalikų bendruomenei (centras ir vadovybė – Šv. Bazilijaus Didžiojo vienuolių ordino atstovybė Vilniuje) – 20 tūkst. Lt; Lietuvos karaimų religinei bendruomenei – 14 tūkst. Lt; Lietuvos Vyskupų Konferencijai – 4550 tūkst. Lt; Lietuvos žydų religinei bendrijai – 20 tūkst. Lt; stačiatikių Bažnyčiai Lietuvoje (centras ir vadovybė – Šventosios Dvasios vienuolynas Vilniuje) – 250 t?kst. Lt; Vilniaus musulmonų semitų religinei bendruomenei – 20 tūkst. Lt.

-am-